Procentai




RETRO

Lietuvoje nustatyti šiemet pirmi tymų atvejai, užsikrėtė neskiepyti vaikai

atvejaiLietuvoje užregistruoti šiemet trys pirmieji tymų atvejai.

Jie nustatyti Klaipėdos mieste, visi susirgusieji buvo 4–12 metų vaikai, neskiepyti tymų raudonukės ir epideminio parotito (MMR) vakcina, penktadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

Jo duomenimis, pastarąjį dešimtmetį didžiausias sergamumas šalyje tymais registruotas 2019 metais, tuomet užfiksuoti 834 susirgimo šia infekcine liga atvejai.

Prasidėjus COVID-19 ligos pandemijai 2020 metais tymai diagnozuoti dviem asmenims, o 2021 ir 2022 metais susirgimų neregistruota.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, šių metų sausio–rugsėjo mėnesiais Europoje nustatytas 1331 tymų atvejis 19-oje šalių.

Be to, pandemijos laikotarpiu sumažėjo skiepijimo nuo tymų aprėptys, jos nukrito iki 90 proc. ne tik Lietuvoje, bet ir Europos šalyse.

NVSC teigimu, tai leido tymų virusui išplisti tarp nesirgusių, neskiepytų vaikų ir suaugusiųjų.

Specialistai pabrėžia, kad siekiant suvaldyti tymus, labai svarbu, jog būtų paskiepyta 95 proc. gyventojų, kitaip kyla reali tymų protrūkių ne tik tarp vaikų, bet ir tarp suaugusiųjų grėsmė.                  

Vienintelė specifinė priemonė, galinti apsaugoti nuo šios užkrečiamosios ligos ir sunkių jos komplikacijų bei suvaldyti tymus visuomenėje, yra profilaktinis skiepijimas. Lietuvoje nuo tymų pradėta skiepyti 1964 metais.

Lietuvoje vaikai nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito nemokamai skiepijami pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių: pirmąja doze – sulaukus 15–16 mėnesių amžiaus, antrąja – 6–7 metų.

Įskiepijus dvi šios vakcinos dozes, pasiekiama patikima ilgalaikė apsauga.

Tuo metu pernai skiepijimo nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės apimtys Lietuvoje tesiekė 86,46 proc. (2021 metais – 88,41 proc.). Blogiausias rodiklis yra Klaipėdos mieste, čia tymų, raudonukės ir epideminio parotito skiepijimo apimtys tarp dvejų metų vaikų kasmet mažėja, pernai jos siekė 80,70 procento.

Tymų virusas plinta aerogeniniu (aerozoliniu ir oro lašeliniu) keliu, taip pat per kvėpavimo takų sekretais suterštas rankas ar kitus aplinkos daiktus.

Užsikrėtęs žmogus virusą gali platinti keturias dienas iki atsirandant bėrimui ir dar keturias jau išbertas.

Sąlytis tarp žmonių, trunkantis ilgiau nei 15 minučių, yra pakankamas, kad užsikrėstų imlus asmuo, o imlūs yra neskiepyti ir nepersirgę tiek vaikai, tiek suaugusieji.

Vienas tymais sergantis asmuo gali užkrėsti iki 18 žmonių.

Liga pasireiškia karščiavimu, vėliau išsivysto konjunktyvitas (akių junginės uždegimas), sloga, kosulys, atsiranda dėmelės skruostų gleivinėje, 3–7 ligos dieną paprastai išberia, tačiau neniežti.

Pirmieji bėrimo elementai atsiranda ausų, veido, kaklo srityje, vėliau išberia liemenį, rankas, šlaunis, blauzdas, pėdas. Dažniausios tymų komplikacijos – vidurinės ausies uždegimas, plaučių uždegimas, laringitas (gerklų uždegimas), viduriavimas, encefalitas (smegenų uždegimas).

BNS nuotrauka

Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode