Dažnai diagnozuojamas per vėlai, širdies nepakankamumas įgauna pandemijos mastą visame pasaulyje. Siekdamos informuoti gyventojus apie šios ligos simptomus ir padėti laiku juos atpažinti, Sveikatos apsaugos ministerija kartu su kitomis institucijomis, gydymo įstaigomis ir pacientų organizacijomis jungiasi prie Tarptautinio Širdies Aljanso inicijuotos informacinės kampanijos ir kviečia dalyvauti gegužės mėnesį didžiuosiuose miestuose vyksiančiuose renginiuose.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad širdies nepakankamumo mastai kasmet didėja, kartu auga sergamumas ir kitomis širdies ligomis. Kaip atsakas – ne tik geresnis gyventojų informuotumas, bet ir plečiamos prevencijos programos.
„Kaip ir bet kurios ligos gydyme, dažnai raktas į sėkmę yra paciento ir gydytojo bendradarbiavimas, todėl aktyviai kviečiu gyventojus pasidomėti širdies veikla ir ligos požymiais, kad galėtų laikų atpažinti sindromus. Maža to, nuo gegužės 1 d. plečiamos prevencijos programos – daugiau jaunesnio amžiaus gyventojų galės neatlygintinai pasitikrinti nuo širdies ir kraujagyslių ligų, tereikia skirti tam laiko ir apsilankyti gydymo įstaigoje. Už sveikesnę visuomenę esame atsakingi mes visi“, – sako A. Dulkys.
Pasaulyje širdies nepakankamumu serga maždaug 64 mln. žmonių, Lietuvoje – daugiau nei 130 tūkst. Pasak sveikatos priežiūros specialistų, širdies nepakankamumas gresia vienam iš penkių keturiasdešimtmetį peržengusių žmonių, o per penkerius metus po diagnozės nustatymo miršta pusė pacientų.
Pagrindiniai širdies nepakankamumo požymiai atsiranda dėl sumažėjusios kraujo tėkmės organizme ir skysčių susikaupimo, arba širdies perkrovos. Apie ligą gali signalizuoti dusulys, silpnumas, aukštas arba žemas pulsas, poreikis įkvėpti viduryje sakinio, kojų tinimas ir kiti simptomai.
„Apie 80 proc. žmonių pagalbos kreipiasi tada, kai jau ženklūs širdies nepakankamumo simptomai, tuomet kviečiamasi Greitąją medicinos pagalbą ir vykstama į ligoninę arba ieškoma būdų, kaip palengvinti dusulį, silpnumą, edemas ir kitus širdies nepakankamumo simptomus ambulatoriškai. Mūsų tikslas turėtų būti nustatyti širdies nepakankamumą dar tuomet, kai simptomai nepasireiškę, bet jau yra struktūrinis širdies pažeidimas, dėl kurio gali išsivystyti širdies nepakankamumas“, – teigia Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupės pirmininkė, gydytoja kardiologė prof. dr. Diana Žaliaduonytė.
Profesore paaiškina, kad širdies nepakankamumas turi keturias stadijas: A (yra rizikos veiksniai), B (nėra simptomų, bet jau yra struktūrinė širdies pažaida), C (yra simptomai) ir D (terminalinė būklė).
„Norėtume sulaukti pacientų, kol jų širdies nepakankamumas yra B stadijos, tai yra, dar neatsiradę šiai ligai būdingų simptomų. Pirmasis vizitas turėtų būti pas šeimos gydytoją, kuris šiandien turi daugiau instrumentų – nuo sausio, įtaręs pacientui širdies nepakankamumą, jis gali skirti nemokamą natrio uretinio peptido tyrimą (NT-pro-BNP) ir siųsti pacientą pas kardiologą“, – aiškina prof. dr. D. Žaliaduonytė.
Pasak Širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacijos prezidentės Aistės Štaraitės, net visiškai sveikas žmogus privalo žinoti širdies nepakankamumo simptomus, savo rizikos faktorius, kad į gydytojus galėtų kreiptis laiku, ligai nespėjus padaryti negrįžtamų ir sunkiai kontroliuojamų pokyčių.
„Labai svarbu, kad tiek sveiki, tiek jau sergantys jaustųsi atsakingi už savo sveikatą. Ne lauktų pagalbos iš šalies, ne lauktų gydytojo skambučio, kviečiančio tikrintis, o patys mokytųsi save pažinti, išgirsti kūno siunčiamus signalus ir atskirti, kada jau reikia nedelsiant keliauti pas medikus“, – ragina A. Štaraitė.
Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad rizikos grupei priklausantys gyventojai gali kreiptis į savo šeimos gydytoją ir pasitikrinti sveikatą pagal širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą, kuri yra nemokama Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims. Nuo gegužės 1 d. pasikeitė šios programos tikslinės populiacijos amžiaus ribos, atsirado aiškus paciento rizikos susirgti šiomis ligomis vertinimas, pagal kurį nustatomas dalyvavimo programoje periodiškumas.
Anksčiau širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje galėjo dalyvauti vyrai nuo 40 iki 55 metų ir moterys nuo 50 iki 65 metų. Dabar tikslinės populiacijos amžiaus ribos plečiamos ir nuo šiol programoje dalyvauti galės 40–60 metų (imtinai) vyrai ir moterys. Jeigu pacientas nepatenka į šią amžiaus grupę, bet jaučia simptomus – vis vien reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertins paciento sveikatos būklę ir prireikus atliks būtinus tyrimus.
Tikimasi, kad atnaujinta prevencijos programa leis išsamiau ir efektyviau tirti programos dalyvių sveikatą bei reikšmingai prisidės prie gyventojų sergamumo kraujotakos sistemos ligomis mažinimo. Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, šioje programoje kasmet sudalyvauja mažesnė pusė (46 proc.) į tikslinę amžiaus grupę patenkančių Lietuvos gyventojų.
Plačiau apie atnaujintą širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą skaitykite VLK pranešime.
Sužinoti daugiau apie širdies nepakankamumo simptomus ir išmokti laiku juos atpažinti gyventojai kviečiami didžiuosiuose miestuose vyksiančiuose renginiuose, skirtuose širdies nepakankamumui. Sveikatos priežiūros specialistai pasidalins patarimais, kaip laiku diagnozuoti ligą, nepainiojant simptomų su senatve, gerinti pacientų gyvenimo kokybę ir ilginti jų amžių, o sustojus širdžiai – mokėti ją gaivinti.
SAM nuotrauka
