Tuzinas. 12 žalesnės mados tendencijų: nuo drabužių iš ananasų odos iki rūbų lopymo, adymo ir dėvėjimo kuo ilgiau
Mada po naftos – antra industrija pagal taršumą visame pasaulyje, todėl ji privalo keistis, kad taptų „žalesnė“. Kaip LRT RADIJO laidoje „Tuzinas“ tikina fotomenininkė Rasa Juškevičiūtė, tai po truputį ir vyksta – pasaulis jau grožisi spalvomis, išgautomis mikroorganizmų, iš grybienos pagamintais rankinukais, kurie atrodo it odiniai, ir auskarais, atliekančiais klausos aparato funkciją.
R. Juškevičiūtė nėra stilistė, tačiau jaučia poreikį edukuoti žmones: „Dirbu su įvairiomis kompanijomis. Sau uždaviau klausimą: kaip galėčiau fotografuodama ar filmuodama jų darbą suteikti prasmę tam, ką jie daro? Už viso to stovi be galo talentingi žmonės, kurie atiduoda visą savo gyvenimą, kad sukurtų rūbą žmogui. Bet svarbu papasakoti ir tai, kad jie deda labai daug pastangų, jog tas rūbas būtų sukurtas netoksiškai.“
Paryžiuje gyvenanti fotomenininkė apžvelgė 12 „žalesnės“ mados tendencijų: nuo drabužių iš ananaso odos iki naujos senos mados drabužius lopyti, adyti ir taip juos dėvėti kuo ilgiau. Ją kalbina LRT RADIJO laidos „Tuzinas“ vedėja Guoda Pečiulytė.
1. „Žaliosios“ mados sostinė – Kopenhaga
Skandinavai visada pirmavo savo ekologiškomis idėjomis. Pasak pašnekovės, tiek Prancūzija, tiek Anglija, tiek Amerikos šalys šiais klausimais atsilieka.
„Kopenhaga jau 10-us metus organizuoja tvarios mados konferenciją. Tai prestižinė konferencija, į kurią susirenka viso pasaulio tvarios mados pionieriai, didelių kompanijų ir Kinijos fabrikų vadovai, kas yra labai didelis laimėjimas, kad juos prisikviečia“, – sako ji.
Be to, dabar ši konferencija nebėra vien šnekos. Po kelių paskutinių konferencijų buvo daromi tam tikri žingsniai, kad būtų pakeisti ir su mada ir jos vartojimu susiję įstatymai.
2. Mados tendencijų „aiškiaregė“
Kaip pasakoja R. Juškevičiūtė, Paryžiuje esančios studijos „Trend Union“ įkūrėja Lidewij Edelkoort – mados tendencijų „aiškiaregė“. Į šią studiją žmonės ateina tam, kad sužinotų, ko jiems artimiausiu metu prireiks spintoje.
„Ji suskirsto žmones pagal jų gyvenimo būdą ir spėja, kokių rūbų jiems reikėtų tam gyvenimo būdui, kas yra intuityvu, bet teisinga“, – kalba moteris.
Bangladeše, kuriame yra geriamojo vandens trūkumas, gaminami džinsai, kurių vienetui pagaminti sunaudojami 7 000 l vandens.
Ji taip pat pažymi, kad šios „aiškiaregės spėjimas“ prasideda ne nuo rūbų formų, o nuo tekstilės – t. y. iš kokių medžiagų pagaminti rūbai būtų žmogui praktiškiausi ir suteiktų žavesio.
3. Vandens suvartojimas
Mados pramonė, gamindama drabužius, suvartoja labai daug vandens. Mada kuria svajones, žmogų priverčia jaustis geriau, tačiau už to slypi brutali tiesa, kuri žeidžia kitus žmones, tikina laidos viešnia.
Pavyzdžiui, Bangladeše, kuriame yra geriamojo vandens trūkumas, gaminami džinsai, kurių vienetui pagaminti sunaudojami 7 000 l vandens.
„Tai turbūt vienas patogiausių būtų gaminti rūbą, bet kompanijos turi rasti būtų, kaip sumažinti vandens suvartojimą. Tai jie gali padaryti keisdami dažus, technologijas. Žinoma, jie turi valyti vandenį, kuris buvo panaudotas dažant“, – kalba fotomenininkė.
4. Kenksmingi dažai
„Tendencijomis pradėjau domėtis neseniai. Pradedu žiūrėti į rūbus kiek kitaip – jeigu drabužis yra ryškios spalvos, greičiausiai jis ganėtinai toksiškas. Norint jį perdirbti, jis užterš gamtą. Spalva labai graži ir patraukli, bet reikėtų pagalvoti, kokia kaina sumokama už tą spalvą“, – teigia R. Juškevičiūtė.
Anot jos, rūbų dažai – be galo kenksmingi. Vienas iš būdų, kaip išgauti ryškią spalvą nenuodijant aplinkos – natūralūs dažai, tik problema ta, kad tokie dažai išblunka.
Tas ir įdomu, kad matai rankinuką, kuris atrodo odinis, o po to sužinai, kad galėtum jį užkasti savo sode ir jis visiškai suirtų.
Taip pat ji pasakoja, kad viena kompanija Anglijoje išrado būdą, kaip dažyti audinius pasitelkiant į pagalbą mikrobakterijas. Tai sudėtingas procesas, tačiau tokį būdą kurdama savo kolekciją jau panaudojo dizainerė Stella McCartney.
5. Medžiagos
Ypač medžiagos, kurios pagamintos iš plastiko arba odos, turės tapti „draugiškesnėmis“. Ananasų ar obuolių oda – nebe naujovė. Dabar medžiagos gaminamos ir iš grybienos arba plastiką imituojančios medžiagos iš bakterijų.
„Tas ir įdomu, kad matai rankinuką, kuris atrodo odinis, o po to sužinai, kad galėtum jį užkasti savo sode ir jis visiškai suirtų, nepalikdamas jokių žymių aplinkai. Tos tendencijos yra nematomos – tuo, kas gaminama, bandoma imituoti, ką jau naudojame. Ties tuo ir dirba daug kompanijų, kas geriau imituos – bakterija ar grybas“, – pasakoja fotomenininkė.
6. Prabangių prekės ženklų filosofija
Prabangūs prekės ženklai – atskira mados vartojimo klasė. „Louis Vuitton“, „Chanel“ kuria labai brangius daiktus, kurie gaminami tikrų menininkų rankomis. Žmonės dirba labai geromis sąlygomis, medžiagos – natūralios.
„Kai kuriems rūbams išlaikyti reikia šaldytuvų, nes jie irsta“, – sako pašnekovė. Tad tai – visai kita vartojimo kategorija. Šie gamintojai sako – nusipirkę šį daiktą turėsite jį daug metų. Vis dėlto, anot R. Juškevičiūtės, problema, kad šių gamintojų kūriniai kopijuojami. Dar viena problema – gamintojai gamina per daug daiktų, o tai, kas neparduodama, yra sunaikinama.
7. Draudimas naikinti
„Jeigu įstatymai nebus įvesti, niekas neatsisakys pigesnio ar ryškesnio daikto, bet tas pats ir su prabangos prekėmis – informacija, jog deginama ar naikinama tai, kas neparduota, vien dėl to, kad tai nepatektų į rinką, kurioje būtų parduodami pigiau, skandalinga“, – teigia pašnekovė.
Anot jos, Prancūzijoje buvo paskelbta, kad iki 2021–2023 m. bus uždrausta deginti prabangos prekes. Tad madą keičia ir įstatymai, ir žmonių sąmoningumas.
8. Perdirbimas
Yra labai daug būdų, kaip gaminti tvaresnę madą. Vienas iš jų – perdirbimas: nepanaudota medžiaga panaudojama dar kartą. Kaip teigia R. Juškevičiūtė, dabar menininkų, kuriančių iš atliekų ar perdirbtų medžiagų, labai daug, ir tai ne naujiena.
Tačiau jai itin patiko projektas, per kurį dizainerė vyksta į Indiją, renka plastikinius maišelius, juos perplauna, sukabina kaip skalbinius, padaro iš jų medžiagą ir iš jos gamina rankinukus. „Tai labai sunkus procesas, bet turi prasmę“, – pažymi pašnekovė.
9. Bendradarbiavimas su technologijomis
Fotomenininkė turi omenyje technologijas apskritai – pavyzdžiui, ir naujas medžiagas. Daugiausia naujovių šiuo klausimu – su sportiniais rūbais. Pasak pašnekovės, šie rūbai kuriami iš labai tamprių medžiagų, kurias galima skalbti, jos nenusidėvi ir išlaiko savo formą, kas padaro šiuos drabužius ilgaamžiškesnius.
Be to, bendradarbiauti su technologijomis galima ir kitais būdais, pavyzdžiui, kuriant auskarus, atliekančius klausos aparato funkciją. Arba gaminant rankinukus su LED ekranais. Kas prasmingiau – spręsti vartotojams, sako R. Juškevičiūtė.
Kai buvau jaunesnė, žmonės ėjo labai teisinga linkme: taisė, dėvėjo daiktus iš antrų rankų, saugojo, nešiojo senus močiučių batus. Atėjus turtingesniems laikams žmonės sako: oi, išmesk, nusipirk naują.
10. Nauja sena tendencija – dėvėti rūbai
Kas įdomu, pasak laidos viešnios, kad aukštosios mados dizaineriai naudotų rūbų dėvėjimą priima kaip madą, o ne tik ekonominį stygių. Eiti į „skuduryną“ tapo madinga – tokiu būdu gali ne tik sutaupyti, būti originalus, bet ir ekologiškas, nes pratęsi seno daikto gyvenimą naujoje spintoje.
11. Rūbų adymas ir lopymas
„Esu skaičiusi, kad Skandinavijoje firmoms, kurios užsiima taisymu, suteikiamos mokesčių lengvatos. Paryžiuje esu mačiusi klubus, kuriuose žmonės mokosi taisyti daiktus. Sulopyti, pataisyti, suklijuoti rūbai nėra nepritekliaus ženklas. To nereikėtų nė kiek drovėtis“, – sako pašnekovė.
Ji teigė vienas šlepetes turinti nuo 15-os ir tik šiemet joms suplyšo padas, kurį dar ir galėjo pakeisti. Moteriai dabar 34 metai. „Gerbiu žmones, kurie moka pataisyti daiktą taip, kad jį galėčiau nešioti dar 10 metų“, – pažymi ji.
12. Sąmoningumas
„Labai svarbu edukuoti žmones. Kai buvau jaunesnė, žmonės ėjo labai teisinga linkme: taisė, dėvėjo daiktus iš antrų rankų, saugojo, nešiojo senus močiučių batus. Atėjus turtingesniems laikams žmonės sako: oi, išmesk, nusipirk naują. Bet tai labai destruktyvus vartojimo būdas ir neturėtume galvoti, kad tai palengvina mūsų gyvenimą. Ateityje tai taps našta“, – kalba moteris.
Pasak R. Juškevičiūtė, po naftos mados industrija – labiausiai teršianti aplinką.
Lrt.lt
